Judesys ir jėgos aitvarai: atskleidė, kodėl žmogui reikalinga fizinių veiklų įvairovė
Žinojimas, ką gali padaryti su savo kūnu, kaip veikia koordinaciniai mechanizmai ir kinetinės grandinės atveria didesnę galimybių įvairovę, tačiau svarbiausia – išsiugdyti sveikus ir fizinį, emocinį bei mentalinį judėjimą skatinančius įpročius. Tuo įsitikinęs Severas Švedas, „Kūno kultūros“ ir pirmųjų dviejų Lietuvoje judesio mokyklų įkūrėjas, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas, jau daug metų padedantis su judesiu susidraugauti įvairaus amžiaus bei gebėjimų žmonėms. O kaip prie to gali prisidėti dar ir jėgos aitvarai?
Ribas nusibrėžiame patys
Pasak S. Švedo, žmogus yra universaliausias gyvūnas žemėje, kuris pats save pasmerkia, kai pradeda siekti tobulybės, aukščiausio lygio įgūdžių ir pamiršta apie savo įvairiapusiškumo dovaną.
„Viskas prasideda nuo požiūrio. Kai kurie žmonės gali turėti prigimtinius polinkius ar talentus tam tikrose srityse, tačiau daugelis fizinio pasiekimo ribų yra nubrėžiamos mūsų pačių pasirinkimais, noru mokytis ir tęstiniu darbu. Kai suvokiame, kad pasaulį patiriame tik per buvimą savo kūne, pradedame jam skirti daugiau dėmesio. O kuo geriau pažįstame save, tuo geresnius kasdienius sprendimus priimame, sunaudojame mažiau energijos buitinėms veikloms, įdomiau gyvename“, – pastebi Severas.
Jam antrina ir Edgaras Martinėlis, jėgos aitvarų mokyklos „WindTrain“ įkūrėjas ir instruktorius, ne vienus metus įgyvendinęs projektą, suteikusį galimybę jėgos aitvarų sportą bet kuriam norinčiam išbandyti visiškai nemokamai.
„Judėjimas ir galimybė jį patirti įvairiausiomis formomis iš tiesų yra dovana. Labai daug žmonių nustemba, kai paėmę jėgos aitvarą į rankas po kurio laiko jau gali savarankiškai plaukti ir gaudyti vėją, mėgautis laisvės pojūčiu, nors iš pirmo žvilgsnio ir nusiteikimo manė, kad tai jiems niekada nepavyks. Per tuos metus, kuomet įgyvendiname projektą, pamatėme, kiek nedaug reikia, kad žmonės patikėtų savo jėgomis, norėtų keisti savo įgyvenimą ir į jį įsileisti ne tik naują hobį, daugiau judėjimo, bet ir sveikesnius įpročius apskritai“, – sako E. Martinėlis.
Minėto projekto tikslas buvo ne tik populiarinti jėgos aitvarus kaip ganėtinai naują olimpinę sporto šaką, bet dar svarbiau – suteikti galimybę drauge mokytis, varžytis visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, skatinti jų socialinį bei sportinį aktyvumą, sveikatingumą, galiausiai – mažinti ribas tarp sveikųjų ir neįgaliųjų galimybių aktyviai bei sveikai leisti savo laisvalaikį.
Iš viso suorganizuota apie 100 teorinių bei praktinių jėgos aitvarų pamokų su kvalifikuotais instruktoriais, suteikta visa reikalinga įranga, taip sudarant galimybę projekto dalyviams šį sportą atrasti ir išbandyti visiškai nemokamai.
Pasaulio patyrimas – per judesį
Daug metų dirbantis su įvairaus amžiaus, fizinio pasirengimo žmonėmis S. Švedas tikina, kad daugelis kūno galimybių yra įgyjamos per nuolatinį mokymąsi, tad klysta manantys, kad jos gali būti tiktai paveldėtos arba jiems nepasiekiamos apskritai.
„Tik labai nedidelė žmonijos dalis yra profesionalūs sportininkai. Likusiems 99.9 proc. žmonių daug vertingiau leisti skleistis savo gebėjimų įvairovei ir išbandyti kuo daugiau skirtingų veiklų. Kai suvokiame, kad pasaulį patiriame būtent per buvimą savo kūne, pradedame jam skirti daugiau dėmesio“, – pabrėžia judesio praktikas. O kaip vieną iš sporto rūšių, galinčių padėti apjungti visą kūną fiziškai, protiškai ir pasikrauti emociškai įvardija būtent jėgos aitvarus.
Daug metų šį sportą propaguojantis E. Martinėlis neslepia, kad jėgos aitvarai, nors ir priskiriami prie ekstremalių sporto rūšių, iš tikrųjų duoda ne tik fizinę, bet ir psichologinę, emocinę naudą. Be to, su kiekvienais metais vis labiau plečiasi ir šio sporto entuziastų bendruomenė, prie kurios prisijungia įvairūs žmonės – nuo vaikų iki senjorų ar neįgaliųjų.
„Turbūt nėra geresnės veiklos, kuomet ant kranto palieki visus reikalus, telefoną, kompiuterį ir pasileidi pavėjui su jėgos aitvaru rankoje, mėgaujiesi akimirka „čia ir dabar“ bei žodžiais nenusakomu laisvės pojūčiu. Ne veltui šį sportą taip pamėgo kasdieniame gyvenime nemažai streso ir įtampos patiriantys žmonės, nes jiems tai tapo geriausiu būdu nuo visko atitrūkti ir kokybiškai pailsėti“, – pastebi E. Martinėlis.
2023–2024 m. įgyvendintas projektas bendrai finansuotas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.